Netektis paprastai užklumpa netikėtai. Net jei ir tikėtai, vis tiek netikėtai. Noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per pastarąjį pusmetį, kad sunkiu momentu, netekę mylimo žmogaus, patys išliktumėt tvirti ir stiprūs, nepasimetę, kad jūsų atsisveikinimas būtų sklandus ir toks, kokio patys norėtumėt, o ne primestas iš šalies.
Man ir pačiai niekaip į lūpas nesutelpa žodis mirtis, video pagavau save bandant nuo to žodžio pabėgti. Jei ir man sunku, tai kaip sunku netektį pirmuoju asmeniu patyrusiems žmonėms.. Suvokti, o kartu ir pasirūpinti, nepasimesti visose vingrybėse.
Gal ji nėra tokia jau baisi, ta mirtis? Gal tereikia ją prisijaukinti, susidraugauti, kad atėjus laikui ranką paduotumėm ne priešui, o draugui? Nežinau, gal.
O kol kas trumpai apie jau žinomus ir patirtus dalykus, nes draugystę nuo kažko gi reik pradėti.
- Ką daryti, jei artimas žmogus mirė namuose, o gal ligoninėj? Kaip elgtis, jei žmogus išėjo su teigiama Covid diagnoze? Kaip atsisveikinti su artimuoju? Kur ir kaip palaidoti artimą žmogų? Kokia parama galima iš valstybės sumažinti finansinę naštą?
Šie ir dar keletas atsakytų klausimų. Tikiuosi bus naudinga.
Gera, kad būta.